Skip to main content
SpringerLink
Log in

The Neolithic of the eastern Baltic

  • Published:
Journal of World Prehistory Aims and scope

Abstract

This survey of the Baltic Neolithic, from Vistula to the Gulf of Finland, highlights the results of research during the last 30 years. The primary Baltic Neolithic is represented by two indigenous cultures, Narva and Nemunas. Their hunting, fishing, and gathering subsistence strategies gradually expanded to include domesticated plants and animals. The Comb-and-Pit Ornamented Pottery, Globular Amphora, Corded Ware, Bay Coast, and Boat-Axe cultures are also described. Within the Baltic Neolithic, I emphasize the origin, technology, economy, settlement, ritual, ethnic origins, and relationships among the various Neolithic populations. There is then a discussion of the origin of the Baltic linguistic group (Latvian, Lithuanian, and Old Prussian); this is associated with the appearance of the Late Neolithic Corded Ware culture, whose people integrated with local populations, leading to the development of the Bay Coast culture. Late Neolithic developments are associated with the Finno-Ugrian linguistic group in the northern Baltic.

This is a preview of subscription content, log in via an institution to check access.

Access this article

Log in via an institution

Price excludes VAT (USA)
Tax calculation will be finalised during checkout.

Instant access to the full article PDF.

Institutional subscriptions

Similar content being viewed by others

References

  • Ariste, F. (1971). Die ältesten Substrate in den ostseefinnischen Sprachen.Sovetskoye finnougrovedeniye, VII, Tallinn.

    Google Scholar 

  • Benecke, B. (1881).Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost-und Westpreussen, Königsberg.

  • Bohnsack, D. (1939). Ein Steinzeitgrab mit Röttelbestattung aus Braynicken, Kr. Neidenburg.Altpreussen 4(2): 35–38.

    Google Scholar 

  • Buchvaldek, M. (1986). Kultura se šnůrovou keramikou ve středni Evropě.Praehistorica 12 127–139.

    Google Scholar 

  • Burow, G. M. (1973). Die mesolithischen Kulturen im aussersten europäischen Nordosten. In Kozłowski, S. K. (ed.),The Mesolithic in Europe, University Press, Warsaw, pp. 129–149.

    Google Scholar 

  • Butrimas, A. (1982).Daktariškės neolito gyvenvietė, Vilnius.

  • Butrimas, A. (1985). Duonkalnis: vėlyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas. Archeologiniai tyrimai.Lietuvos Archeologija 4 30–49.

    Google Scholar 

  • Butrimas, A. (1990). Virvelinės keramikos kultūru, Vilnius.

  • Butrimas, A., and Kazakevičius, V. (1985). Ankstyvieji virvelinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje. Archeologiniai tyrimai.Lietuvos Archeologija 4 14–19.

    Google Scholar 

  • Charn'auski, M. M. (1979).Nealit Belaruskaga Panyamonnya (The Neolithic of the Byelorussian Nemunas Basin), Minsk.

  • Charn'avskiy, M. M. (1978). Khronologicheskiye ramki neolita v severo-zapadnoy Belorussii (Neolithic chronology of the northwestern Byelorussia).Kratkiye Soobshcheniya Instituta Arkheologii 153 42–46.

    Google Scholar 

  • Charn'avskiy, M. M. (1987). The Neolithic in north-west Byelorussia. In Wiślański, T. (ed.), Neolit i poczNeolit i poczaski epoki brazu na ziemi Chelminskiej, Museum and University of Mikołaj Kopernik, Toruń, pp. 429–439.

    Google Scholar 

  • Česnys, G. (1985a). Ankstyvieji virvelinės keramikos kultūros kapai Lietuvoje. Antropologiniai tyrimai.Lietuvos Archeologija 4 19–22.

    Google Scholar 

  • Česnys, G. (1985b). Duonkalnis: velyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas. Antropologiniai tyrimai.Lietuvos Archeologija 4 49–56.

    Google Scholar 

  • Česnys, G. (1987). Baltu susidarymas antropologijos poziūriu susidarymas antropologijos požiūriu. In Volkaitė-Kulikauskienė, R. (ed.), Lietuviu etnogenezė, Mokslas, Vilnius, pp. 69–75.

    Google Scholar 

  • Denisova, R. J. (1975).Antropologiya drevnikh baltov (Physical Anthropology of the Ancient Balts), Riga.

  • Ehrlich, B. (1936). Succase.Elbinger Jahrbuch 12/13 41–98.

    Google Scholar 

  • Ehrlich, B. (1941). Schnurkeramische Pfostenhäuser bei Tolkemit, Kr. Elbing.Mannus 32 44–56.

    Google Scholar 

  • Engel, C. (1933). Die ostpreussischen Megalithgräber.Fornvännen 1–2 85–90.

    Google Scholar 

  • Engel, C. (1935).Vorgeschichte der altpreussischen Stämme, Königsberg.

  • Gaerte, W. (1927).Die steinzeitliche Keramik Ostpreussens, Königsberg.

  • Gaerte, W. (1929).Urgeschichte Ostpreussens, Königsberg.

  • Gardawski, A. (1958). Zagadnienie kultury “ceramiki grzebykowej” w Polsce.Wiadomości Archeologiczne 25(4): 287–313.

    Google Scholar 

  • Gimbutas, M. (1956).The Prehistory of Eastern Europe, Peabody Museum, Cambridge.

    Google Scholar 

  • Gimbutas, M. (1963).The Balts, Thames and Hudson, London.

    Google Scholar 

  • Girininkas, A. (1985a). Kretuono l-os gyvenvietés vidurinio neolito kapai.Lietuvos Archeologija 4 5–9.

    Google Scholar 

  • Girininkas, A. (1985b). Narvos kultūros raida.Lietuvos Archeologija 4 119–134.

    Google Scholar 

  • Girininkas, A. (1987). Neoliticheskiye stroitelniye sooruzheniya v Litve (Neolithic building construction in Lithuania). InZadachi sovetskoy arkheologii v svete resheniy XXVII s'ezda KPSS, Moscow, pp. 74–75.

  • Girininkas, A. (1988). Pakretuonės 3-čia gyvenvietė. InArcheologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais, Lietuvos TSR Mokslu Akademijos Istorijos Institutas, Vilnius, pp. 7–10.

    Google Scholar 

  • Girininkas, A. (1990). Kretuonas. Srednij i pozdnij neolit (Kretuonas: Middle and Late Neolithic).Lietuvos Archeologija 7, Mokslas, Vilnius.

    Google Scholar 

  • Gurina, N. N. (1956). Oleneostrovskiy mogil'nik (The Oleneostrovskiy cemetery),Materiali i Issledovaniya po Arkheologii SSSR, 47, Moscow-Leningrad.

  • Gurina, N. N. (1967). Iz istorii drevnikh plemen zapadnikh oblastey SSSR (On the history of ancient tribes in the western districts of SSSR),Materiali i Issledovaniya po Arkheologii SSSR, 144, Moscow-Leningrad.

  • Ilves, E., Lijva, A., and Punning, J. M. (1974).Radiouglerodniy metod i ego primeneniye v chetvertichnoy geologii i arkheologii Estonii (Radiocarbon dating method and its use in the quaternary geology and archaeology of Estonia), Tallinn.

  • Indreko, R. (1948).Die mittlere Steinzeit in Estland, Kgl. Vitterhets Historie och Antiquitets Akademiens Handlingar, 66, Stockholm.

  • Indreko, R. (1957). Idolanhanger-Amulet.Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja 58 61–79.

    Google Scholar 

  • Isaenko, V. F. (1976).Neolit Pripyatskogo Polesya (The Neolithic of the Pripyat Polesie), Minsk.

  • Jaanits, L. (1952). Pozdneneoliticheskiye mogil'niki v Estonskoy SSR (Late Neolithic cemeteries in Estonian SSR).Kratkiye soobshcheniya instituta istorii materialnoy kulturii 42 53–65.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1956). K voprosu ob etnicheskoy prinadlezhnosti neoliticheskogo naseleniya territorii Estonskoy SSR (A contribution to the ethnogenesis of the Neolithic people in the Estonian SSR). InVoprosi etnicheskoy istorii estonskogo naroda, Tallinn, pp. 153–161.

  • Jaanits, L. (1957). Neue Gräberfunde auf dem spätneolithischen Wohnplatz Tamula in Estland.Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja 58 80–100.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1959).Poseleniya epokhi neolita i rannego metalla v priust'e r. Emajogi (Neolithic and Early Metal Period Settlements at the Mouth of the Emajõgi River), Tallinn.

  • Jaanits, L. (1965). Über die Ergebnisse der Steinzeitforschung in Sowjetestland.Finskt Museum 72 5–46.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1969). Die frühneolithische Kultur in Estland. InCongressus Secundus Internationalis Fenno-Ugristarum Helsinki, II, Helsinki, pp. 12–25.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1971). Über die estnischen Bootäxte von Karlova-Typus.Finskt Museum 77 46–76.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1984). Die kennzeichnenden Züge der Siedlung Tamula.ISKOS 4 183–193.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L. (1985). Hat Estland im Neolithikum Verbindungen zu Schweden gehabt?Acta Universitatis Stockholmiensis—Studia Baltica 1 17–38.

    Google Scholar 

  • Jaanits, L., Laul, S., Lõugas, V., and Tōnisson, E. (1982).Eesti Esiajalugu, Tallinn.

  • Jankauskas, R. (1985). Duonkalnis: vėlyvojo neolito gyvenvietė, alkas ir kapinynas. Paleopatologiniai duomenys.Lietuvos Archeologija 4 58–61.

    Google Scholar 

  • Jankowska, D. (1980).Kultura pucharów lejkowatych na Pomorzu środkowym, Adam Mickiewicz University, Poznań.

    Google Scholar 

  • Juodagalvis, V. (1991). Kubilėliu vėlyvojo neolito gyvenvietė.Lietuvos Archeologija 8 (in press).

  • Kempisty, E. (1973a). Materiały tw. ceramiki grzebykowo-dołkowej z terenu Mazowsza i Podlasia.Wiadomości Archeologiczne 37(4): 411–483.

    Google Scholar 

  • Kempisty, E. (1973b). Kultura ceramiki “grzebykowo-dołkowej” na Mazowszu i Podlasiu.Wiadomości Archeologiczne 38(1): 3–76.

    Google Scholar 

  • Kempisty, E., and Sulgostowska, Z. (1976). Pierwsza osada neolityczna z ceramika typu Dubiczaj w północno-wschodniej Polsce.Wiadomości Archeologiczne 41(3): 305–324.

    Google Scholar 

  • Kernchen, I., and Gramsch, B. (1989). Mesolithische Netz-und Seilreste von Friesack, Bezirk Potsdam, und ihre Konservierung.Veröffentlichungen des Museums für Ur-und Frühgeschichte Potsdam 23 23–27.

    Google Scholar 

  • Kilian, L. (1938). Neuere Funde ältester Irdenware aus Ostpreussen.Altpreussen 3(3): 85–89.

    Google Scholar 

  • Kilian, L. (1955).Haffküstenkultur und Ursprung der Balten, Rudolf Habelt, Bonn.

    Google Scholar 

  • Klebs, R. (1882).Der Bernsteinschmuck der Steinzeit, Königsberg.

  • Klein, J., Lerman, J. C., Damon, P. E., and Ralph, E. K. (1982). Calibration of radiocarbon dates. Tables based on the consensus data of the workshop on calibrating the radiocarbon time scale.Radiocarbon 24(2): 103–130.

    Google Scholar 

  • Krzak, L. (1976).The Złota Culture, Ossolineum, Wrocław.

    Google Scholar 

  • Kulikauskas, P., Kulikauskienė, R., and Tautavičius, A. (1961).Lietuvos archeologijos bruožai, Vilnius.

  • La Baume, W. (1943). Jungsteinzeitliche Kugelamphorenkultur in Ost-und Westpreussen.Prussia 35 13–80.

    Google Scholar 

  • Larsen, H. (1923). Bronsåldersplogen från Svarvarbo.Fornvännen 24(3): 177–180.

    Google Scholar 

  • Loze, I. (1975). Neolithic amber ornaments in the eastern part of Latvia. Przeglad Archeologiczny23 49–82.

    Google Scholar 

  • Loze, I. (1978). Neolita celtņu vietas Austrumbaltijā.Arheologija un etnogrāfija 12 7–23.

    Google Scholar 

  • Loze, I. (1979).Pozdniy neolit i ranniya bronza Lubanskoy ravnini (The Late Neolithic and the Early Bronze Age of the Lubāna Lowland), Riga.

  • Loze, I. (1983).Akmens laikmeta māksla Austrumbaltijā, Riga.

  • Loze, I. (1988).Poseleniya kamennogo veka Lubanskoy nizini. Mezolit, ranniy i sredniy neolit (The Stone Age Sites of the Lubana Lowland. Mesolithic, Early and Middle Neolithic), Zinātne, Riga.

    Google Scholar 

  • Machnik, J. (1979). Krag kultury ceramiki sznurowej. In Hensel, W., and Wiślański, T. (eds.),Prahistoria Ziem Polskich, II, Neolit, Ossolineum, Wrocław, pp. 337–411.

    Google Scholar 

  • Mark, K. (1956). Voprosi etnicheskoy istorii estonskogo naroda v svete dannikh paleoantropologii (Questions concerning the ethnic history of the Estonian people based on palaeoanthropological evidence). InVoprosi etnicheskoy istorii estonskogo naroda, Tallinn, pp. 219–242.

  • Mark, K. (1970).Zur Herkunft der finnisch-ugrischen Völker vom Standpunkt der Anthropologie, Tallinn.

  • Meurers-Balke, J. (1981). Steinzeitliche Aalstecher. Zur funktionelen Deutung einer Holzgerätform.Offa 38 131–151.

    Google Scholar 

  • Müller-Beck, J. (1965).Seeberg, Burgäschisee-Süd, Teil 5: Holzgeräte und Holzverarbeitung, Acta Bernensia 2, Bern.

    Google Scholar 

  • Okulicz, J. (1973).Pradzieje ziem Pruskich od późnego paleolitu do VI w.n.e., Ossolineum, Wrocław.

    Google Scholar 

  • Paaver, L. K. (1965).Formirovaniye teriofauni i izmenchivost' mlekopotayushchikh Pribaltiki v golocene (Origin and variability of mammals in the east Baltic area during the Holocene), Tartu.

  • Pälsi, S. (1920). Ein steinzeitlicher Moorfund bei Korpilahti im Kirchspiel Antrea, Län Wiborg.Suomen Muinaismuistoyhdistyksen Aikakauskirja 28(2): 3–19.

    Google Scholar 

  • Raschke, G. (1938). Mattenabdrücke auf Jungsteinzeitlichen Tongeräten von Succase, Kreis Elbing.Elbinger Jahrbuch 15 39–44.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1971).Paleolit i mezolit Litvi (The Palaeolithic and Mesolithic of Lithuania), Vilnius.

  • Rimantienė, R. (1979).Šventoji, 1, Narvos kultūros gyvenvietės, Mokslas, Vilnius.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1980). Šventoji, 2, Pamariu kultūros gyvenvietès, Mokslas, Vilnius.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1981). Anteil mesolithischer Typenformen an den Fundkomplexen der neolithischen Neman-Kultur.Veröfentlichungen des Museums für Ur-und Frühgeschichte Potsdam 14/15 177–182.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1984).Akmens amžius Lietuvoje, Mokslas, Vilnius.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1985). Lynupio akmens amžiaus stovykla ir gyvenvietė.Lietuvos Archeologija 4 98–111.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1987). Prabaltai ir baltai. Archeologinės kultūros. In Volkaitė-Kulikauskienė, R. (ed.), Lietuviu etnogenezè, Mokslas, Vilnius, pp. 52–69.

    Google Scholar 

  • Rimantienė, R. (1989). Nida. Senuju baltu gyvenvietè, Mokslas, Vilnius.

    Google Scholar 

  • Schall, H. (1964). Baltische Dialekte im Namengut Nordwest-slawiens.Zeitschrift für vergleichende Sprachforschung 79 123–170.

    Google Scholar 

  • Schall, H. (1970). Preussische Namen längs der Weichsel. In Donum Balticum, Stockholm-Uppsala, pp. 448–484.

  • Siiriainen, A. (1973). Studies relating to shore displacement and stone age chronology in Finland.Finskt Museum 80 5–22.

    Google Scholar 

  • Slaski, J. (1950). Łużyckie wyroby drewniane z Biskupina. In Kostrzewski, J. (ed.),III sprawozdanie z prac wykopaliskowych w grodzie kultury łużyckiej w Biskupinie w powiecie żnińskim za lata 1938–1939; 1946–1948, Poznań, pp. 160–171.

  • Sloka, J. J. (1975). Ribi iz stoyanok kamennogo veka na Lubanskoy izmenosti (Fish from the Stone Age site of Lubāna). Latvijas PSR Zinātnu Akadēmijas Vēstis8(337):65–73.

    Google Scholar 

  • Sloka, J. (1986). Zivis Zvidzes mezolita un neolita apmetne.Latvijas PSR Zinātņu Akādemijas Vēstis 9 127–130.

    Google Scholar 

  • Stadie, K. (1921). Die steinzeitdörfer der Zedmar. InFestschrift Adalbert Bezzenberger, Göttingen, pp. 148–160.

  • Struve, K. (1955).Die Einzelgrabkulturen in Schleswig-Holstein und ihre kontinentalen Beziehungen, Wachholz, Neumünster.

    Google Scholar 

  • Šturms, E. (1931). Ein steinzeitlicher Wohnplatz am Zebrus-See in Kurzeme. InCongressus Secundus Archaeologorum Balticorum Rigae 1930, Riga, pp. 411–420.

  • Šturms, E. (1937). Neolita apmetne Dundagas Purciemā.Senātne un Māksla 1 46–54.

    Google Scholar 

  • Šturms, E. (1940). Sārnates purva mitnes. Sentne un Mkāsla1 41–64.

    Google Scholar 

  • Šturms, E. (1948). Die Moorsiedlungen im Ostbaltikum und Westsibirien.Fornvännen 43 362–364.

    Google Scholar 

  • Šturms, E. (1956). Der Bernsteinschmuck der östlichen Amphorenkultur.Rheinische Forschungen zur Vorgeschichte 5 13–20.

    Google Scholar 

  • Šturms, E. (1970).Die steinzeitlichen Kulturen des Balticums, Bonn.

  • Tetzlaff, W. (1970). The Rzucewo Culture. In Wiślański, T. (ed.),The Neolithic in Poland, Ossolineum, Wrocław, pp. 356–365.

    Google Scholar 

  • Timofeev, V. I. (1979). Pam'yatniki kamennogo veka vostochnoy chasti Kalingradskoy oblasti (Stone Age settlements in the eastern part of the Kaliningrad district).Kratkiye Soobshcheniya Instituta Arkheologii 157 61–69.

    Google Scholar 

  • Timofeev, V. I. (1980).Neoliticheskiye pam'yatniki Kalinigradskoy oblasti i ikh mesto v neolite Pribaltiki (Neolithic sites in the Kaliningrad district and their position in the east Baltic Neolithic), Avtoreferat dizertatsii, Leningrad.

    Google Scholar 

  • Timofeev, V. I. (1981). Izdeliya iz kosti i roga neoliticheskoy stoyanki Tsedmar (Serovo) D (Bone and antler tools from the Neolithic site of Zedmar (Serovo) D).Kratkiye Soobshcheniya Istituta Arkheologii 165 115–119.

    Google Scholar 

  • Timofeev, V. I. (1983). Keramika neoliticheskogo poseleniya Utinoye Boloto 1 (Ceramics of the Neolithic settlement of the Utinoye Boloto 1).Kratkiye Soobshcheniya Instituta Arkheologii 173 103–108.

    Google Scholar 

  • Timofeev, V. I. (1988). On the problem of the early neolithic of the East Baltic area.Acta Archaeologica 58 207–212.

    Google Scholar 

  • Toporov, V. N. (1966). O baltiiyskikh elementakh v gidronimii i toponimii k zapadu ot Wisli (On Baltic elements in the river and place names west of the Vistula).Slavica Pragensia 8 255–263.

    Google Scholar 

  • Toporov, V. N. (1982). Noviye roboti o sledakh prebivaniya prussov k zapadu ot Wisli (New research about traces of ancient Prussian presence west of the Vistula). InBalto-slavyanskiye issledovaniya, pp. 263–273.

  • Vanagas, A. (1987). Baltu arcalas toponimijos duomenimis. In Volkaitė-Kulikauskienė, R. (ed.), Lietuviu etnogenezè, Mokslas, Vilnius, p. 47.

    Google Scholar 

  • Vankina, L. (1970).Torf'yanikovaya stoyanka Sarnate (The peat bog site of Sārnate), Zinātne, Riga.

    Google Scholar 

  • Wiślański, T. (1966).Kultura amfor kulistych w Polsce północno-zachodniej, Ossolineum, Wrocław.

    Google Scholar 

  • Wiślański, T. (1969).Podstawy gospodarcze plemion neolitycznych w Polsce północno-zachodniej, Ossolineum, Wrocław.

    Google Scholar 

  • Wiślański, T. (1970). The globular amphora culture. In Wiślański, T. (ed.),The Neolithic in Poland, Ossolineum, Wrocław, pp. 178–231.

    Google Scholar 

  • Wiślański, T. (1979). Krag ludów subneolityczych w Polsce. In Hensel, W., and Wiślański, T. (eds.),Prahistoria Ziem Polskich, II, Neolit, Ossolineum, Wrocław, pp. 319–336.

    Google Scholar 

  • Wieckowska, H. and Kempisty, E. (1970). Wstepne wyniki badań wykopaliskowych w Sośni, pow. Grajewo.Sprawozdania Archeologiczne 22 17–30.

    Google Scholar 

  • Zagorska, I. (1977). Viengabala kaula makšķeres āķi Latvijā.Latvijas PSR Zinātņu Akadēmijas Vēstis 8(361): 85–102.

    Google Scholar 

  • Zagorskis, F. (1961). Kreiču neolita kapulauks.Arheologija un etnogrāfija 3 3–18.

    Google Scholar 

  • Zagorskis, F. (1965). Jauni materiāli par neolitu Latvijās austrumdaļā.Latvijas PSR Zinātnu Akadēmijas Vēstis 6(215): 35–50.

    Google Scholar 

  • Zagorskis, F. (1973). Agrais neolīta laikmets Latvijās austrumdaļā.Latvijas PSR Zinātnu Akadēmijas Vēstis 4(309): 56–96.

    Google Scholar 

  • Zagorskis, F. (1974). Zvejnieku akmens laikmets kapulauka apbedijumu tipologija un hronologija.Arheologija un etnogrāfija 11 7–24.

    Google Scholar 

  • Zagorskis, F. (1987).Zvejnieku akmens laikmeta kapulauks, Riga.

  • Żurek, J. (1955). Osada z młodszej epoki kamiennej w Rzucewie, pow. wejherowski, i kultura rzucewska.Fontes Archaeologici Posnanienses 4 1–42.

    Google Scholar 

Download references

Author information

Authors and Affiliations

  1. Institute of Lithuanian History, Lithuanian Academy of Sciences, T. Kosčiuškos 30, 232600, Vilnius, Lithuania

    Rimutė Rimantienė

Authors
  1. Rimutė Rimantienė
    View author publications

    You can also search for this author in PubMed Google Scholar

Rights and permissions

Reprints and permissions

About this article

Cite this article

Rimantienė, R. The Neolithic of the eastern Baltic. J World Prehist 6, 97–143 (1992). https://doi.org/10.1007/BF00997586

Download citation

  • Issue Date:

  • DOI: https://doi.org/10.1007/BF00997586

Key words

Search

Navigation