Gediminas’s Castle Hill (in Vilnius) Case: Slopes Failure Through Historical Times Until PresentOpen image in new window

  • Vidas Milkulėnas
  • Vytautas Minkevičius
  • Jonas Satkūnas
Conference paper

Abstract

The remaining buildings of Gediminas’s Castle in Vilnius stand on the top of a 40 m high hill composed of Quaternary glacial, glaciolacustrine, glaciofliuvial inter-layered deposits and technogenic (cultural layer) accumulations. The city center and castles are located in an area at the very margin at the maximum advance of the Weichselian glaciation. There was no direct erosion impact in the area of Vilnius’s hills from meltwater for the formation of the upper reaches of the highest ravines. Therefore, it is proposed that the main features of the Vilnius Castles hills were formed by periglacial thermal erosion—the movement of land masses due to the thawing of permafrost at a time of climate change and the beginning of the vanishing of the Weichselian ice body. Over the course of history people reshaped the slopes of these hills for living and defense purposes. The saddle connecting Gediminas’s Hill and the massif of the Hill of Three Crosses goes back to historical times when the artificial channel for the Vilnia River was dug and it became a separate hillfort. Due to the steep slopes of the hills, slope deformations and landslides have been occurring since the historical past until the present. Recently a landslide formed on the eastern slope in 2004 and reactivated in 2008. In early spring of 2016 two new landslides appeared on the northwestern slope preceded by a number of cracks on the ground surface. Causes of slopes failure and general problems of stabilization are dealt with this article, also covered is the necessity of early warning system installation, slopes surfaces permanent monitoring based on 3D laser scanning, etc.

Keywords

Gediminas’s Castle Hill Landslide 3D scanning Stabilization Retaining wall Pile 

References

  1. Baliński M (1836) Historya miasta Wilna. T. 1: Zawierający dzieje Wilna, od założenia miasta aż do roku 1430: z rycinami. In: Marcinowski A (eds) Biblioteka Jagiellońska, Wilno. 285pGoogle Scholar
  2. Bucevičiūtė S, Mikulėnas V (2003) Lietuvos karsto ir nuošliaužų informacinės duomenų bazės sukūrimas. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 155pGoogle Scholar
  3. Guobytė R (2008) Vilniaus pilių teritorijos egzotiškasis reljefas ir gelmių sandara = Unique topography and geology of the State Cultural Reserve of Vilnius Castles. Lietuvos pilys 2007(3):24–35Google Scholar
  4. Mikšys RB, Marcinkevičius V, Mikulėnas V (2002) Human factors in landsliding processes of Lithuania. In: landslides: proceedings of the first european conference on landslides, Prague, Czech Republic, June 24–26, 2002. A. A. Balkema Publishers, Lisse, Abingdon, Exton (PA), Tokyo, pp 251–254Google Scholar
  5. Mikulėnas V (2005) Lietuvos teritorijos nuošliaužų inventorizacija ir duomenų įskaitmeninimas: aiškinamasis raštas ir tekstiniai priedai. Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 35pGoogle Scholar
  6. Monstvilas K (1973) Gedimino kalno Vilniuje sutvarkymas. Gedimino kalno ir Katedros aikštės inžineriniai geologiniai tyrinėjimai (rankraštis). ITI archyvas, VilniusGoogle Scholar
  7. Pocevičius D (2016) 100 istorinių Vilniaus reliktų: [nuo XIV a. iki 1944 m.]. Petrašiūnaitė L (eds) Kitos knygos, Vilnius, pp 29–32, ISBN 978-609-427-207-3Google Scholar
  8. Satkūnas J (2015) Vilniaus pilių kalvyno kilmė = Origin of the Hills of the Vilnius Castles. Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae. Vol. III (MMXII-MMXIII) = Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių rūmų kronika. III tomas (2012–2013). Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilnius, pp 282–291Google Scholar
  9. Satkūnas J, Mikšys RB, Mikulėnas V (2008) Minkevičius V (2009) Geodinaminiai procesai Vilniaus pilių teritorijoje: šlaitų deformacijos = Geodynamic Process in the territory of Vilnius Castles: Deformations of the Slopes. Lietuvos pilys 4:62–68Google Scholar
  10. Stankevičiūtė S, Kanopienė R, Mikulėnas V, Vaičiūnas G, Minkevičius V, Petrauskaitė L (2013) Vilniaus miesto inžinerinių geologinių duomenų bazės sudarymas = The creation of Vilnius Engineering-Geological Database // Lietuvos geologijos tarnybos 2012 metų veiklos rezultatai: [metinė ataskaita] = Lithuanian Geological Survey: Annual Report 2012, Vilnius: LGT: 18–22Google Scholar
  11. Šačkus V (2001) Gedimino kalno Vilniuje tyrimo duomenų inžinerinė geologinė analizė: baigiamasis bakalauro darbas, Vilniaus universitetas. Gamtos mokslų fakultetas, VilniusGoogle Scholar
  12. Trumpis G, Grigonienė L (2010) Gedimino kalno ir aukštutinės pilies Vilniuje (unikalus kodas 141) atliktų geologinių ir hidrogeologinių tyrimų archyvinės medžiagos sąranka, analizė ir išvados. VĮ “Lietuvos paminklai” archyvas, Vilnius, 34pGoogle Scholar
  13. Vaičiūnas G (2011) Gedimino kalno šlaitų stabilumo vertinimas = Evaluation of Gediminas Hill’s slopes stability. Lietuvos pilys 2010(6):65–75Google Scholar
  14. Žoržojus G, Baniulis D (2010) Gedimino kalno ir aukštutinės pilies Vilniuje (unikalus kodas 141) deformacijų stebėjimo ir atliktų šlaitų tvirtinimo darbų archyvinės medžiagos sąranka, analizė ir išvados. VĮ “Lietuvos paminklai,” Vilnius, 35pGoogle Scholar

Copyright information

© Springer International Publishing AG 2017

Authors and Affiliations

  • Vidas Milkulėnas
    • 1
  • Vytautas Minkevičius
    • 1
  • Jonas Satkūnas
    • 1
  1. 1.Lithuanian Geological Survey Under the Ministry of EnvironmentVilniusLithuania

Personalised recommendations