Advertisement

The New Interwar Order: Children, Rehabilitation, and Discipline, 1923–1940

  • Andrea Griffante
Chapter

Abstract

In interwar Lithuania, poor children’s assistance was considerably influenced by the new political framework. Orphan and destitute child assistance progressively lost the competitive ethnic profile it had had in wartime. Explicit acculturation goals were not absent until the mid-1920s in Lithuania, when orphans dislocated from Russia and the Vilnius region represented the largest proportion of children cared for in orphanage-type facilities, and in the Vilnius region, where acculturation had the main task of defense from assimilation. However, child assistance gradually changed into a disciplinary tool targeting orphans, foundlings, and destitute children, who were deemed to have a major tendency to moral and physical “defectiveness.” Indigent mother and child care represented the second step of the interwar Lithuanian strategy to fight the spread of mental and physical “abnormality.”

Keywords

Rehabilitation Eugenics Orphanages Mother and child care Disciplining Orphans Foundlings 

References

  1. Aleksa, Jonas. 1890. Kur mūsų žmonėles gydosi. Varpas 2 (7): 97–99.Google Scholar
  2. Bortkevičienė, Felicija. 1939. Lietuvių Moterų Globos Draugijos veikla ir jos vaisiai. In Lietuvių moterų globos draugija 1919–1939, 24–31. Kaunas: vienkartinis Lietuvių moterų globos draugijos leidinys.Google Scholar
  3. Byford, Andy. 2017. The Imperfect Child in Early Twentieth-Century Russia. History of Education 46 (5): 595–617.CrossRefGoogle Scholar
  4. Černiauskas, Norbertas. 2014. Nedarbas Lietuvoje 1918–1940. PhD Thesis, Vilniaus universitetas.Google Scholar
  5. ———. 2016. Socialinės apsaugos politika. In Socialiniai pokyčiai Lietuvos valstybėje 1918–1940 metais, ed. Dalia Bukelevičiūtė et al., 304–369. Vilnius: VUL.Google Scholar
  6. Felder, Björn M., and Arūnas Germanavičius. 2013. Eugenics against State and Church. Juozas Blažys (1890–1939), Eugenics, Abortion and Psychiatry in Interwar Lithuania 1918–1940. In Baltic Eugenics. Bio-Politics, Race and Nation in Interwar Estonia, Latvia and Lithuania 1918–1940, ed. Björn M. Felder and Paul J. Weindling, 203–234. New York and Amsterdam: Rodopi.Google Scholar
  7. Frieden, Nancy M. 1975. Physicians in Pre-Revolutionary Russia: Professionals of Servants of the State? Bulletin of the History of Medicine 49 (1): 20–29.Google Scholar
  8. Garmus, Antanas. 1931. Šiaurės Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos sveikatos centrai. Motina ir vaikas 3 (10): 6–11.Google Scholar
  9. Gliaudytė, V. 1938. Pieno Lašo mediciniškoji veikla 1937. In Pieno lašas 1923–1938, 14–16. Kaunas: Pieno lašo draugijos leidinys. Google Scholar
  10. Griffante, Andrea. Forthcoming.` Lazy or Diseased? Chancing Concept of Beggars and Vagrants in the Lithuanian Discourse, End of the Nineteenth Century–1940. Journal of Baltic Studies.Google Scholar
  11. Grinienė, Kristina. 1932. Naujoji karta—valstybės rūpestis. Motina ir vaikas 4 (11–12): 14–16.Google Scholar
  12. Grinius, Kazys. 1933. Kaip pagerinti jaunąją kartą. In Pieno lašas 1923–1933, 22–24. Kaunas: Pieno lašo draugijos leidinys.Google Scholar
  13. ———. 1938. Penkiolikos metų darbai. In Pieno lašo 1923–1938, 1–8. Kaunas: Pieno lašo draugijos leidinys.Google Scholar
  14. Hunebelienė, Aldona. 1937. Kūdikių Gelbėjimo Draugijos 15 metų veiklą. In Kūdikių gelbėjimo draugija 1922–1937, 4–12. Kaunas: Kūdikių gelbėjimo draugija.Google Scholar
  15. Iš Apskričių Gydytojų suvažiavimo. 1920. Medicina 1 (2): 50–57.Google Scholar
  16. Iš St. Seimo Sveikatos subkomisijos (I). 1920. Medicina 1 (3): 77–81.Google Scholar
  17. Iš St. Seimo Sveikatos subkomisijos (II). 1920. Medicina 1 (4): 113–119.Google Scholar
  18. Janušytė, Lina. 1934. Kaip globojami Lietuvos vaikai ir motinos. Savivaldybė 12 (4): 17–18.Google Scholar
  19. Jarašius, Juozas. 1926. Persileidimai (abortai) svetur ir Lietuvoje. Medicina 7 (5–7): 257–268.Google Scholar
  20. Jurėnienė, Virginija. 2006. Lietuvių moterų judėjimas XIX amžiaus pabaigoje—XX amžiaus pirmojoje pusėje. Vilnius: VUL.Google Scholar
  21. Karčiauskaitė, Indrė. 2007. Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907–1940). PhD Thesis, Vytautas Magnus University.Google Scholar
  22. Karvelienė, Veronika. 1933a. Motinos ir vaiko globa. Naujoji vaidilutė 13 (3): 124–126.Google Scholar
  23. ———. 1933b. Socijalinės globos sekcija. In Tiesos ir meilės tarnyboje 1908–1933, ed. O. Gaigalaitė-Beleckienė, 90–96. Kaunas: Lietuvių katalikių moterų draugija.Google Scholar
  24. Kubilskis, Kostas. 1939. Raudondvario prieglaudos pradžios mokykla. In Lietuvių moterų globos draugija 1919–1939, 37–40. Kaunas: vienkartinis Lietuvių moterų globos draugijos leidinys.Google Scholar
  25. Labdaringos draugijos Lietuvoj. 1929. Savivaldybė 7 (9): 8–12.Google Scholar
  26. Laukaitytė, Regina. 1997. Lietuvos vienuolijos: XX a. istorijos bruožai. Vilnius: LII.Google Scholar
  27. Lietuvių moterų globos draugija 1919–1939. 1939. Kaunas.Google Scholar
  28. Lietuvos savivaldybės 1918–1928: savivaldybių įsikūrimo ir pirmojo dešimtmečio darbų apžvalga. 1928. Kaunas: Savivaldybė.Google Scholar
  29. Luinienė, Janina. 1937. Vaikų mirtingumas ‘Lopšelyje’. In Kūdikių gelbėjimo draugija, 29–31. Kaunas: Kūdikių gelbėjimo draugija.Google Scholar
  30. Maciūnas, Juozas. 1932. Socialinė globa ir socialinė higiena. Medicina 13 (11): 731–733.Google Scholar
  31. Matulevičienė, A. 1937. Patronato veikla ir tikslai. In Kūdikių gelbėjimo draugija, 13–14. Kaunas: Kūdikių gelbėjimo draugija.Google Scholar
  32. Meškauskas, Juozas. 1987. Lietuvos medicinos istorija. Chicago: PLGS.Google Scholar
  33. Mignot, Jean-François. 2019. Child Adoption in Western Europe, 1900–2015. In Cliometrics of the Family. https://halshs.archives-ouvertes.fr/halshs-02008838/documentCrossRefGoogle Scholar
  34. Morozova, Jelena. 2005. Lietuvių moterų organizacijos: Motinos ir vaiko socialinės globos veiklos globos aspektai 1918–1940. 2005. MA Thesis, Vilniaus Pedagoginis universitetas.Google Scholar
  35. Moskūnaitė-Lazauskienė, Aistė. 2014. Moterys Kauno miesto tarybos rinkimuose (1918–1934 m.). Kauno Istorijos metraštis 14: 65–78.Google Scholar
  36. Motinų ir vaikų globos organizacijų metinis suvažiavimas. 1938. Motina ir vaikas 10 (10): 18–19.Google Scholar
  37. Oželis, Kazys. 1930. Socialinės medicinos pagrindai. Medicina 9 (12): 816–824.Google Scholar
  38. ———. 1939. Sveikatos reikalų rūpinimas Lietuvoje. Medicina 20 (6): 438–457.Google Scholar
  39. Pabst. 1928. Darbo mokyklos teorijos bruožai. Kaunas.Google Scholar
  40. Paltarokas, Kazimieras. 1926. Našlaičių globa šeimynose. Tiesos kelias 2 (3): 162–167.Google Scholar
  41. Pieno lašas 1939. 1939. Kaunas.Google Scholar
  42. Pieno Lašo Draugijos veikla. 1937 metais. 1938. In Pieno lašas 1923–1938, 8–13. Kaunas: Pieno lašo draugijos leidinys.Google Scholar
  43. Poškienė, Odeta. 1931. Mūsų Brazilijoje. Motina ir vaikas 3 (11): 5.Google Scholar
  44. Sajeta, Antanas. 1934. Susirūpinkime vaikais elgetomis. Savivaldybė 12 (4): 18.Google Scholar
  45. Skomskis, Petras. 1929. Savivaldybių laikomos prieglaudos. Savivaldybė 7 (4): 12–19.Google Scholar
  46. ———. 1930a. Pirmoji Lietuvos motinų ir vaikų apsaugos konferencija Kaune. Savivaldybė 8 (4): 19–21.Google Scholar
  47. ———. 1930b. Globos įstaigos Suvalkų krašte. Savivaldybė 8 (8): 12–19.Google Scholar
  48. ———. 1930c. Globos įstaigos Žemaičiuose ir kitose Lietuvos vietose. Savivaldybė 8 (9): 17–19.Google Scholar
  49. ———. 1930d. Globos įstaigos Žemaičiuose ir kitose Lietuvos vietose. Savivaldybė 8 (10): 7–18.Google Scholar
  50. Sleževičienė, Elena. 1938. Kūdikių maitinimas motinos pienu Lietuvoj ir kitur. In Pieno lašas 1923–1938, 29–32. Kaunas: Pieno lašo draugijos leidinys.Google Scholar
  51. Šliūpas, Rokas. 1921. Žinios apie Vaikus. Medicina 2 (3): 82.Google Scholar
  52. Socialinės globos praplėtimas. 1938. Motina ir vaikas 10 (5): 9–10.Google Scholar
  53. Šostakas, Aleksandras. 1937. Kūdikių Gelbėjimo Draugijos vaidmuo ‘Lopšelį’ tvarkant. In Kūdikių gelbėjimo draugija, 12. Kaunas: Kūdikių gelbėjimo draugija.Google Scholar
  54. Tautos sveikata ir karas. 1918. Lietuvos aidas. March 23.Google Scholar
  55. Tercijonas, Vincas. 1929. Apie atidavimą vaikų globoti į šeimas. Motina ir vaikas 1 (6): 2–5.Google Scholar
  56. Turda, Marius. 2009. “To End the Degeneration of a Nation”: Debates on Eugenic Sterilization in Inter-war Romania. Medical History 53 (1): 77–104.CrossRefGoogle Scholar
  57. Turda, Marius, and Paul Weindling, eds. 2007. Blood and Homeland: Eugenics and Racial Nationalism in Central and Southeast Europe, 1900–1940. Budapest: Central European University Press.Google Scholar
  58. Vaikų prieglaudų laikymo taisyklės. 1925. Vyriausybės žinios 8 (185): 5.Google Scholar
  59. Vyriausiosios L.R.K. valdybos apyskaita: 1922 metais. 1923. Kaunas.Google Scholar
  60. Weindling, Paul. 1999. International Eugenics: Swedish Sterilization in Context. Scandinavian Journal of History 24 (2): 179–197.CrossRefGoogle Scholar
  61. Žilinskienė, Ksavera. 1939. Trumpos statistinės žinios apie draugijos auklėtinius. In Lietuvių moterų globos draugija 1919–1939, 41–44. Kaunas: vienkartinis Lietuvių moterų globos draugijos leidinys.Google Scholar
  62. 1919–1924 Lietuvių Moterų Globos Komiteto apyskaita. 1924. Kaunas.Google Scholar

Copyright information

© The Author(s) 2019

Authors and Affiliations

  • Andrea Griffante
    • 1
  1. 1.Vytautas Magnus UniversityKaunasLithuania

Personalised recommendations